- anas
- 2 anàs, anà pron. demons., pl. aniẽ, anõs; du. anuõdu (aniẽdu, anuñdu, anùdu), aniẽdvi (anuñdvi) K; R, anúodu, aníedvi Smln 1. SD226 kitas, ne šitas (rodo daiktą ar asmenį, toliau esantį, kaip kitas panašus daiktas ar asmuo): Anàs [vaikas] visiem geriau patinka už šituos išdykėlius Gs. Sustok anõj pusėj tilto Kp. Anõn pusėn namo suvertė malkas Jž. Anañ (anam̃) lauke arklas paliko J.Jabl. Gykis į aną̃ lauką, čia nėr kas ėst Gs. Jis atvažiavo iš anõs pusės An. Jos už anáis (anas) stipresnės Vlkv. Anàs galas (seklyčia) jau linksmas Grž. Anà šalis (vyro pusė) jau atvažiavo Srv. Į aną̃ šalį veselninkai išpleškėjo Srv. Ir prižengė dirbti ano darbo BB2Moz36,2. Žodžiai aniẽ, kuriuos bylojo DK11. Aniemus žodžiams noriu stipriai tikėti Vln70. Tarė anumpi Mž96. Su tavimi įeitų anõn gyvaton DP181. Ir buvo ... piemenys anamèg krašte budri DP41. Anojeg saloje vienas medžias auga DP522. Atgrįžo anóp, kursai buvo jį padaręs DP198. Anksti nuėjo vietosp anosp BB1Moz19,27. Didžio garbė tatai anuosump buvo Vln48. Anuõdu kap vienas, o visai ne giminės Gs. Žvejys su savo pačia, anudu taip buvo nušiurę MitI358. Paskui aniẽdu parėjo antpiet Kn. Už aniẽdvi vyresnė jijė buvo J. Anundvi karvės pieningesnės už tą Vdk. Kad anúodu išgers, tai pamirs Smln. ^ Šis laiko ragus, anas karvę melžia Slm. Jis jau kalba kaip su anuo svietu (kliedi) Lnkv. Akelės anañ sviete žiūro (senas) Srj. 2. ne šitas (apie praėjusį neapibrėžtą laiką): Važiuodamas kiškį aną̃ dieną mačiau J.Jabl. Anaĩs kartais ir mes nuvažiuodavom į Rygą Jnšk. Anaĩs metais net šakas išlaužė Kp. Anaĩs laikais jau buvo pražydę liepukai Lp. Anuose metuose tarnavo viens kareivis pulką metų BsPIV26. Anuo metu bylojo Viešpats mokytiniump savo SPI1.
Dictionary of the Lithuanian Language.